Žygių „Radvilų keliais” statistika
|
|
Vai, ko nusižvengei,
Bėrasai žirgeli,
Ko dairais aplinkui
Į dulkėtą kelią.
Kelias tas į Vilnių,
Gedimino pilį,
Ten, kur mūsų broliai
Žūsta už Tėvynę.
O kai aš užaugsiu,
Tai narsiai kariausiu,
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu.
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu,
Ir prie Aušros vartų
Karštai pasimelsiu.
Dieve visagali,
Saugok mūsų šalį,
Tėvą ir močiutę
Ir mažą sesutę.
[audio:Kupole – Bolsevikai tegul zino.mp3]
Bolševikai tegul žino,
Kad dar kartą žygis bus.
Iš miškų ir iš beržynų
Vyrai jiems paruoš kapus.
Velnias buvo juos išnešęs,
Bet sugrįžo alkani.
Neprašytas mūms ne svečias
Pavaišinsim mirtimi.
Ir sustos prie vyro vyras,
Vėl trispalvė plevesuos.
Ką lig šiol globojo girios,
Tie stos ginti Lietuvos.
Kils kaip žiedas dobilėlio
Mūs brangi tėvų šalis.
Vėl bsu laisvas artojėlis,
Vėl gyvenimas atgis.
Už kiekvieną kraujo lašą
Bolševikai užmokės.
Tegul savo saulę neša
Jie į azijos gelmes.
[audio:Kur bega Sesupe.mp3]
Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,
Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva;
Čia broliai artojai lietuviškai šneka,
Čia skamba po kaimus Birutės daina.
Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias!
Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!
Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja
Ir mūsų sesučių dabina kasas,
Kur sode raiboji gegutė kukuoja,
Ten mūsų sodybas keleivis atras.
Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė,
Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė.
Ar giedros išaušta pavasario dienos,
Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos,
Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, –
Mums savo tėvynė graži visados.
Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė,
Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute!
Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,
Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!
Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela,
Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!
Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,
Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;
Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo;
Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.
Čia kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė,
Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė!
Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį,
Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai!
Juk tėviška Tavo malonė daug gali!
Mes Tavo per amžius suvargę vaikai.
Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir brangios tėvynės,
Maloningas ir galingas per visas gadynes!
[audio:ZAS – Atskrend sakalelis.mp3]
Atskrend sakalėlis
Per žalią girelę,
Atmušė sparnelius
Į sausą eglelę.
Pažiūrėk, mergele,
Į sausą eglelę:
Kai pradės žaliuoti,
Tai tu būsi mano.
Sausoji eglelė
Žaliuoti pradėjo –
Kur gi tas bernelis,
Kurs mane mylėjo?
Ar už jūrių marių,
Ar už vandenėlių,
Ar kitas mergeles
Mylėti pradėjo?
Nei už jūrių marių,
Nei už vandenėlių,
Tik kitas mergeles
Mylėti pradėjo.
Tau, sesute, puikios gėlės,
O man – kardas prie šalies;
Tau akis plaus ašarėlės,
Man gaisrai kelius nušvies.
Tau rymoti – manęs laukti,
Man kovoti mirtinai,
Gal sulauksi manęs jauno,
Jei neslėgs šalti kapai.
O jei žūsiu už Tėvynę,
Brangią žemę Lietuvos,
Tai žvaigždutė vakarinė,
Pas mane tave atves.
Ant smėlėto mano kapo
Prisodinki daug gėlių,
O kad jos gražiai žydėtų,
Palaistyk jas vandenėliu.
[audio:Virgis Stakenas – Snaudzia malunas prie kelio.mp3]
Stovi malūnas prie kelio,
Saulė seniai vakaruos,
Žaidžia mėnulis upely,
Klausosi mano dainos.
Nors nėr tavęs čionai,
Nors tu toli,
Noriu papasakot tau vienai –
Kas manoj širdy…
Noriu šio vakaro sapną
Apie tave susapnuot,
Noriu, tave susitikęs,
Dviese prie upės dainuot.
Kaip man tave susitikti!
Kaip man tave pamatyt?
Eitum saulėlydžio laukti,
Eitum aušros pasitikt…
Tu padainuok, šaunus bernioke,
Iš Suvalkijos lygumų,
O tau pritars javai nunokę
Ir senas gluosnis prie namų.
Neliūsk jei tyli, jei nemyli,
Graži gėlė ne tik rūta…
Jei tavo širdį ji apvylė,
Ne tavo daliai ji skirta.
Geriau pašvilpauki, bernioke,
Iš Suvalkijos lygumų…
Tik tu ir vėjas šitaip moka
Pašvilpaut tyliai prie namų.
Ant klevo gonkų saulė tviska,
Gražu darželyje sesers,
Tu padainuok, berniok išblyškęs,
Sesuo ir vėjas tau pritars…
Mieli draugai, kai aš numirsiu,
O žmonės sako, kad jau greit,
Kuprinę, kirvį jums paliksiu
Ir juodą katilą drauge.
Jūs man varpais neskambaliuokit,
Aš jūsų šito neprašau,
Geriau “Laurenciją” sušokit,,
Tai šimtą kartų bus geriau.
Jūs man parinkit kapui vietą
Ant aukšto kalno po egle,
Kad aš matyčiui laužo liepsną,
Ir košę verdant katile.
Jūs ant paminklo nerašykit,
Kelintais metais aš gimiau,
Tiktai tris žodžius parašykit,
Kad bekeliaudamas žuvau.
„Kai aš numirsiu” v.2
Kai aš numirsiu, mane pakaskit
Po didele alaus bačka,
Kad bačkos kraną atsisukęs
Alutį maukčiau kaip šuva.
Jūs man varpais neskambaliokit,
Aš šito jūsų beprašau.
Verčiau bokalais pamojuokit,
Tai šimtą kartų bus geriau.
Jūs mano kapą apsodinkit
Aukščiausios rūšies tabaku,
O vietoj kryžiaus pastatykit
Pypkutę riestu cibuku.
Ant mano kapo nerašykit,
Kada gimiau, kada miriau.
Ant mano kapo parašykit –
Alutį maukdamas miriau.
Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa”, 2005 vasario 26 d.
Šiemet Ruklos mokomojo pulko karių rengiamas žygis „Radvilų keliais” į savo maršrutą įtraukė ir Jurbarko rajona.
Penktakart startuojantis žygis bus tarptautinis, tad tikimasi sulaukti daug dalyvių iš užsienio šalių.
Per mūsų rajoną nusidrieks ekstremalaus žygio maršrutas. Rugpjūčio 8 d. žygeiviai iš Jurbarko keliaus panemune pro Skirsnemunę, Raudonę, Veliuoną, Seredžių. Numatytuose punktuose, kuriuose žygio dalyviai ir juos lydintieji asmenys gales trumpam stabtelėti, koncertuos folkloro grupės, prekiaus amatininkai ir kulinarinio paveldo puoselėtojai.
Žygio dienomis rajone tikimasi sulaukti daugybės svečių, kuriems bus reikalinga ir nakvynė.