• Kandidatavimas į IML

    Kodėl mes norime įstoti į TŽL? Apie Lietuvą, mus-žygeivius, mūsų renginius, sužinos visas tarptautinis pėsčiųjų žygių pasaulis – o tai yra 25 pasaulio valstybės ir šimtai tūkstančių žygeivių. Taip pat tai būtų ir mūsų pripažinimas tarptautiniu lygmeniu. Naivu tikėtis, kad jau pirmais metais galime sulaukti tūkstančių tarptautinių žygeivių mūsų renginiuose, tačiau su laiku atvykstančiųjų žygeivių srautai gali didėti.

    Informacija dėl stojimo į Tarptautinę žygių lygą. Etapai:

    1) visos reikalingos dokumentacijos paruošimas ir išsiuntimas generaliniam TŽL sekretoriui;
    2) jeigu formaliai atitinkame reikalavimus (mūsų kandidatavio prašymas priimtas) tada sumokame 250 eurų prašymo mokestį
    3) „gyvas“ mūsų pristatymas/prezentacija generalinio susirinkimo metu;
    4) jeigu viskas ok, atvyksta 2 teisėjai iš skirtingų Europos šalių įvertinti, apmokame jų kelionės, maitinimo, nakvynės išlaidas;
    5) darbas su teisėjais renginio metu;
    6) a) teisėjų išvada dėl renginio nepalanki – tobuliname pagal pastabas kitais metais;
    6) b) teisėjų išvada – palanki – sumokame 500 eurų stojamąjį mokestį;
    7) tampame visateisiais TŽL nariais 🙂

    Ką mums reikia daryti siekiant užsibrėžtų tikslų? Pirmiausiai, visi mes turėtume veikti kaip komanda, „mušti“ į vieną taktą. Padėti vieni kitiems organizaciniais reikalais, rėmėjų paieška, dalintis idėjomis ir pasiūlymais ir aktyviai populiarinti pėsčiųjų žygius visoje Lietuvoje.

  • IML apdovanojimų sistema

    Žygeiviai, dalyvaujantys tarptautiniuose renginiuose Europoje ir kitur, jau po pirmojo sėkmingai įvykdyto, IML reikalavimus atitinkančio (minimum  2 dienos, minimum 20 km kasdien. Išimtis: 70 metų ir vyresni žygeiviai – 10 km/d.), žygio, turi teisę įsigyti pirmąjį – Bronzinį tarptautinio žygeivio medalį ir IML pasą, kuriame įdedamas renginio antspaudas.

    Vėliau, įvykdęs dar 2 žygius, žygeivis gali įsigyti skaičiuką „1“, reiškiantį 3-ių žygių seriją. Įvykdęs 6 žygius – skaičiuką „2“, 9 žygius – „3“ ir t.t.

    Žygeivis, sėkmingai įvykdęs 8-is skirtingus žygius Europoje, įgyja „European Walker“ vardą.

    Sidabrinis medalis ir atitinkamos spalvos skaičiukai, žygių pavadinimų juostelės ir t.t. įsigyjami įvykdžius 12 žygių. Auksinis – 21 ir t.t.

    Tolesnė žygių skaičiaus ir apdovanojimų schema parodyta lentelėje:

  • Medalių spindesys ir skurdas

    Daug tuo klausimu diskutavome formaliai ir neformaliai su asociacijos nariais, ypač taryboje… sprendimas kaip ir būtų toks, kad į „Lietuvos žygeivio pasą“ užskaitomi net 10 km/diena x 2 dienos žygiai…

    Su kuo kategoriškai negaliu sutikti!

    Pirmiausia – daugelis ne pirmamečių žygeivių gerai pamena laikus, kai ėjom net 4 denas po  bent 30, 40 ar 50 km ir vargo nematėm. Tiems žmonėms pagrįstai yra kuo didžiuotis, kai medalis uždirbtas bent 120-200 km per vieną žygį!  O dabar? Medalis už 20 km?..  Tai čia kaip ылгвгкг per veida, prilyginti 10x mažesnes pastangas medaliui… Tai tuomet pradėkime žarstyti medalius, kaip saldainius Maksimoje – kilogramais, jei jie tokie beverčiai tampa! 🙁

    O tuo tarpu kažkam kažkas ten nepatiko, arogancija prikaišiojo kai įmečiau foto savo medaliu… Kolekcija, palyginus, menka, BET užtai šio to verta! Kiekvienas egzempliorius – neišdildomi prisiminimai, patirtys, pažintys, iššūkiai ir pergalės! Kol „užsiėjau“ savo TREČIĄJĮ medalį, pėsčiomis sukoriau bent TŪKSTANTĮ įskaitinių kilometrų!!! (2001->2005 metais, po ~200 km kasmet viename žygyje, pirmas bronza, antras eXtreme, trečias – sidabrinis Radvilų).

    O kur dabar prasmė ir vertė?? Medalis, spaudas į pasą, žingsnis link „žygeivio“ vardo už 20? 10? 12,5 km??? Tai tris medalius galima „susiorganizuoti“ nė 100 km nenuėjus per kokius 3-4 renginius metuose?? Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

    Antra – jei norim integruoti vaikus / jaunimą / invalidus / šeimas / šunis ir kt. kam nėra aktualu „plešytis“ didelių atstumų, tai vualia – jie eina 2 dienas po 10 km, ar vieną dieną 20 km DIPLOMUI, ne medaliui! Paaugs / susitiprės ar dar kaip priaugs „medalio atstumui“ – prasieis daugiau. Tai net savotiška paskata, siekiamybė ir neleidimas užgesti entuziazmui 😉

    Mano kategoriškas siūlymas: Žygeivių festivalyje ir pan. gali ir turi būti maži atstumai, kaip tarkim 10 km per dieną, bet jie įvertinami tik diplomu. Dvi dienos po bent 20 km arba viena diena (yra tokio tipo žygių) nueinant bent 30 km – įskaitinis antspaudas pase. O medalio „kartelė“ išvis turėtų būti dar aukščiau. T.y. bent ne taip žiauriai žemai nukritus, turėjau omeny 🙂 Pvz.: 2 dienos po 30 km, arba vienos dienos, bent 50 km žygis įvertinamas diplomu + spaudu IR medaliu…

    O jei net tiek kartelės nepakelsim, tuomet daugeliui senų žygeivių dings bet koks interesas vaikšcioti į žygius, kurių „ivertinimas“ tolygus šokoladinio saldainio-medalio blizgučiui…

    Nuoširdžiai Jūsų,
    Dainius. PŽA taryba.

  • Įskaitinių žygių sistema

    Pėsčiųjų žygių asociacija įkurta tam, kad burti bendraminčius, propaguoti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, turizmą, skleisti patriotines idėjas, skatinti savo krašto, istorijos pažinimą ir t.t.

    Mes tikime, kad galybė vienybėje, todėl patys dalyvavę ir džiaugdamiesi atsirandančiais vis naujais teminiais žygiais, nutarėme užssiimti organizaciniu vienyjimo darbu ir įdiegti vieningą pėsčiųjų žygių sistemą, kokia daugybę dešimtmečių egzistuoja Europoje ir kitur pasaulyje.

    Sistemos esmė:
    – Asociacija pati organizuoja tik kelis žygius kasmet, bet vieninga reklamos, apskaitos ir įvertinimų sistema vienija daugybe kitų teminių / specifinių, sistemingai organizuojamų (tradicinių / kasmetinių), dieninių ar naktinių, vienadienių ar daugiadienių įskaitinių pėsčiųjų žygių.
    – Įskaitiniu žygiu (apdovanojamu ne tik diplomu, bet ir žygio medaliu, bei specialiu spaudu LŽP) laikomas toks pėsčiųjų žygis, kurio metu, specialiai paruoštais maršrutais, įveikiama ne mažiau kaip 20 km pėsčiomis, 2 dienas iš eilės, arba 1-os dienos pėsčiųjų žygis, kuriame nueinama ne mažiau kaip 40 km distancija, arba specialusis žygis sudėtingomis sąlygomis (žiemą, naktį), kurio metu nueinama ne mažiau kaip 25 km.
    – Tokių renginių organizatoriai pasirašo bendradarbiavimo sutartį su Asociacija. Joje numatoma, kad Asociacija įsipareigoja įtraukti renginį į savo metinį renginių kalendorių, reklamuoti savomis centralizuotomis priemonėmis, didinti renginio žinomumą ir dalyvių skaičių. Bendradarbiaujančio renginio organizatoriai įsipareigoja reklamuoti Asociaciją, pasigaminti tam tikrų išmatavimų teminį antspaudą (su savo logo, pavadinimu, renginio data ir vieta įrašyti įskaitomus kilometrus) ir dėti jį visiems pageidaujantiems dalyviams, įveikusiems numatytą atstumą, į turimus PŽA „žygeivio pasus“.
    – Asociacija veda apskaitą ir atskirai apdovanoja aktyviausius Lietuvos pėsčiųjų žygių dalyvius pagal įskaitinius atstumus (1000 km, 2000 km ir t.t.), bei sėkmingai praeitų žygių skaičių ir pan.

    Dalyvavimas bendroje žygių užskaitos sistemoje – tai garantuota abipusė nauda: Asociacija, vienijanti didžiausią pėsčiųjų žygių mėgėjų bendruomenę Lietuvoje suteikia jiems išsamią informaciją apie įvairius įdomius ir naudingus žygius įvairiuose regionuose, o tokių žygių organizatoriai gauna papildomos reklamos ir daugiau dalyvių, suteikia jiems galimybę rinkti „įskaitinius kilometrus“ ir t.t.!

  • Krašto apsaugos sistemos darbuotojai paslapčia laidoja „Radvilų kelius“

    Lina Žukauskaitė, Lrytas.lt
    2009.05.27 14:01

    Šiemet rugpjūčio 9-14 dienomis turėjo įvykti devintasis žygis „Radvilų keliais“. Tęsiant tradiciją skirti žygį vienam iš Radvilų giminės atstovų, pastarasis turėjo būti nominuotas Jurgiui I. Tačiau neaidės rugpjūčio mėnesį virpulius pažadinantys žygio maršai, fotografų objektyvai negaudys gražių kadrų, kuomet civilis žengia koja kojon su kariškiu, negalės Krašto apsaugos sistema didžiuotis akimirkomis, kuomet kariškiai profesionaliai gelbėja žygyje palūžusiems, ryžto ir valios pritrūkusiems ar tiesiog pritrintų puslių nuvargintiems civiliams.

    Viso to nebus, nes Mokomojo pulko vadovybė įsigeidė tyliai palaidoti sėkmingą renginį, skirtą visuomenei priartinti prie Krašto apsaugos vienetų.

    Radvilų antkapis

    2001 metų liepą pėsčiųjų žygio „Radvilų keliais“ organizacinis komitetas spaudė rankas ir palaimingai šypsojosi – pirmasis žygis įvyko, idėja sėkmingai realizuota. Tuo tarpu pirmieji 576 žygeiviai pasklido po gimtuosius miestus, skleisdami žinią apie tokį žygį, kuriame per keturias dienas išbandė savo ištvėrmę, pėsčiomis įveikę 30, 40 arba 50 km kasdien. Naujiena iš lūpų į lūpas sklido greitai ir veikė efektyviau už bet kokią užsakomąją reklamą, todėl jau po metų, 2002-ųjų vasarą, kuomet organizacinis komitetas pūtė pirmosios trapios sukaktėlės žvakutę, startavo jau didesnis, žvalesnis ir susidomėjimo bei optimizmo kupinas būrys žygeivių – net 944 dalyviai peržengė starto liniją.

    Ir taip aštuonerius metus žygeiviai, kaip juokaudavo, vasarą švęsdavo antrąjį savo gimtadienį – susiburdavo pažįstami, kolegos, susitikdavo seniai matyti žmonės, entuziastai vis atsiveždavo po kelis ar net visą būrį naujų žygeivių. Fanų ratas plito, augo, didėjo. Besidominčiųjų skaitliukas tiksėjo ir maloniai glostė organizuojančiųjų savimeilę – žygio karuselė įsisuko, visuomenė domisi.

    Todėl šiam susidomėjimui palaikyti ir paskatinti organizatoriai neužmigdami ant laurų diegė naujoves – įtraukta eXtreme trasa (drąsiausieji ryžosi 2 paras (su 1 paros pertrauka poilsiui) įveikti po 100 km), sudaryta proga žygyje sudalyvauti ir patiems mažiausiems – 12 km trasa skirta šeimoms, prabilta apie galimybę žygį įtraukti į Tarptautinę Žygių Asociaciją (tiesa, dėl to sutrumpėjo trasų ilgiai, nes žygis privalėtų atitikti reikalaujamus standartus, tačiau tai žygiui suteiktų svarumo).

    Šiemet pavasarinės saulės spinduliams susprogdinus medžiu pumpurus, termometro stulepliui šoktelėjus gerokai aukščiau nulio, įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose aibė žmonių jau pradėjo dairytis į miškus, mintyse žadinti ritmingo žingsnių maršo garsus, neretas pagaudavo save prisimenant nenumaldomai užplūstantį jauduliuką finišo tiesiojoje…

    Žygio „Radvilų keliais“ dalyviai pradėjo jau bene instinktyviai dairytis patogios avalynės, nevaržančių judesių drabužių, susimąstydavo, kuo šiemet kovos su nelauktu svečiu – lietumi… Tačiau tarpusavyje besidalinant artėjančio žygio nuotaikomis netruko išlįsti nemaloni žinia – šiemet žygio nebus! Iš pradžių nepatikliai, nenoriai buvo priimama ši informacija, purtomos galvos ir numojant ranka kartojama „Gandai… tai tik gandai…“.

    Kitaip, rodos, ir negalėtų būti, juk niekur neskelbiama, oficialioje Krašto apsaugos svetainėje nė žodeliu neužsimenama, pranešimas spaudai neapteikiamas. Vadinasi, tai tik pasklidęs nemalonus gandas, siekiantis sukurti empatiją. Bet neramu žygio entuziastų širdyse, vis dažniau pagauna save tikrinantys įvairius, su žygiu susijusius šaltinius, skambtelėjantys kokiam kolegai žygeiviui, klausiantys „Ar girdėjai? Ar žinai? Ką manai – ganda ar tiesa?..“

    O prabilti žygeiviams išdrįso vienintelis, žygio idėją į Lietuvą atvežęs ir žygio „Radvilų keliais“ tėvu tapęs vyr. puskarininkis Vidmantas Genys, neoficialiame žygio forume su gailesčiu trumpai pateikęs faktą – „Labai apmaudu, bet šių metų Radvilų žygio jau nebus, toks priimtas sprendimas…“

    Daug rankų nusviro perskaičius šią žinią, liūdesio ir pykčio banga pliūpstelėjo entuziastų širdyse, pabudo ryžtas patiems mokėti, tarkim, kažkokį naujai įvestą starto mokestį, susimokėti ne tik už maitinimą Mokomojo pulko valgyklose, bet ir už apgyvendinimą kareivinėse, daryti viską, kas padėtų išgelbėti įprastiniu tapusį vasaros žygį, kad tik nebūtų numarinta graži tradicija, metų įdirbis ir idėja.

    8 metų tradicija

    Žygis „Radvilų keliais“ – tai „Lietuvos kariuomenės tradicija, skatinanti fiziškai tobulėti, lavinti ištvermę, plėtoti gerus santykius su visuomene bei užsienio kariuomenėmis“. Šis žygis yra viena sėkmingiausių kariuomenės bendravimo su visuomene formų, skirta ugdyti pasitikėjimui ginkluotąja krašto apsauga, civilį priartinti prie kariškio, leisti pajusti karišką dvasią, jaunimui pabendrauti su karišką gyvenimą pasirinkusiais ir taip natūraliai įžiebti norą tapti krašto apsaugos sistemos dalimi, pasirinkti Tėvynės ginėjo profesiją.

    Šis žygis yra ir puiki Lietuvos kariuomenės vizitinė kortelė užsienio šalims, nes tarp žygeivių entuziastų pastaraisiais metais „Radvilų kelių“ trasų kilometrus mynė ir būrys svečių iš Latvijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir t.t., 2007 metais žygyje sudalyvavo Jungtinė Karo policijos komanda, atvykusi iš Briuselio. Kaip teigė KAM oficialus internetis tinklapis, šiuo žygiu „siekiama skatinti glaudesnius kariuomenės ir visuomenės ryšius, propaguoti Lietuvos istoriją ir puoselėti visuomeniškumą“…

    O šiemet, 2009-aisiais Rukloje įsikūrusio Mokomojo pulko vadovybė žeria saują žemių į žygio kapą ir laidoja sėkmingą renginį, griaudama įdirbį, pamindama tradicijas ir net nesiteikdama pranešti visuomenei apie savo sprendimą, tyliai, slaptai numarindama žygį ir tikėdamasi, kad niekas nė nepastebės.

    Deja, turiu Jus nuvilti – toks akibrokštas neliko nepastebėtas… ir nepraėjo be nepasitikėjimo bei nusivilimo įspaudo visuomenės sąmonėje.

  • Tarptautinė žygių lyga

    International

    Tarptautinė Žygeivių Asociacija yra nepolitinė, pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas:

    –  skatinti žygiavimą kaip visavertį ir sveiką poilsį;
    –  puoselėti tarptautinį supratimą ir gerą valią, skatinant dalyvauti žygiavimo renginiuose kitose šalyse ir apdovanojant pagal numatytą programą.

    Tai yra atliekama, organizuojant tarptautines daugiadienes nekonkurencinio pobūdžio žygiavimo varžybas kiekvienoje iš šalių narių, priklausančių šiai lygai.

    Dabartiniu metu yra 25 šalys. Pagal dabar galiojančias taisykles kiekviena šalis narė turi teisę surengti vieną žygį per metus savo teritorijoje, tačiau ateityje numatoma, kad Europai nepriklausančios šalys narės galės surengti du žygius, jeigu tarp abiejų maršrutų bus ne mažiau kaip 1000 km ir kiekviena teritorija topografiškai skirsis viena nuo kitos.

    Kviečiame jus dalyvauti šiuose žygiuose, pajausti geros valios atmosferą ir draugiškumą, kuris vyrauja tarp tarptautinių ir vietinių dalyvių. Pasinaudokite Žygių Lygos pasaulinio masto žygių programa tam, kad:

    –  pamatytumėte įvairias šalis;
    –  susipažintumėte su naujomis kultūromis;
    –  surastumėte naujų draugų;
    –  atnaujintumėte ryšius su žygeiviais, kuriuos buvote sutikę anksčiau.

    Tarptautinių žygeivių himnas:

    Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

    Žygiavimas yra:

    –  paprasčiausias ir pagrindinis žmogaus atliekamas pratimas;
    –  sporto šaka, kurią gali kultivuoti bet kuris galintis žygiuoti asmuo;
    –  sporto šaka, tinkama žmogaus kūnui ir protui lavinti;
    –  sporto šaka, kuri suartina žmones tiek tautiniu, tiek ir tarptautiniu lygiu, tokiu būdu skatindama tarpusavio supratimą;
    –  sportas, kuris leidžia žmonėms pamatyti gamtos harmoniją ir suprasti, kad natūralūs jos ištekliai yra riboti ir aplinka turėtų būti saugoma.

    Taigi mes pareiškiame:

    –  Žygiavimas turėtų būti skatinamas kaip įprastinė sporto šaka;
    –  Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik individualiam ar vietinės reikšmės žygiavimui, bet ir valstybiniu bei tarptautiniu lygiu;
    –  Šiuolaikinis gyvenimo būdas tampa vis labiau priklausomas nuo modernios civilizacijos, todėl žygiavimas turėtų būti skatinamas kaip viena iš svarbiausių sveikos gyvensenos formų.

    Daugiau informacijos: IMLwalking.org

    Jau 100 metų pro šiuos 'vartus' startuoja ir finišuoja seniausio žygio dalyviai

    Idėja surengti nekonkurencinio pobūdžio varžybas kilo Nijmegen Vierdaagse. Be jokios abejonės, tai yra seniausias ir didžiausio masto įvykis pasaulyje, pirmą kartą suorganizuotas 1909 metais. Kelis kart nevyko – dėl pasaulinių karų, tad 100-asis žygis tūrėtų būti 2016 metais!

    Atsižvelgiant į tai, kad varžybos vyko sėkmingai ir jose dalyvaudavo vis daugiau ir daugiau žmonių iš užsienio šalių, Olandijos organizacija KNBLO 1950 metais pradėjo organizuoti panašaus tipo žygius kitose Europos šalyse.
    1977 metais Japonijos Žygių Lyga surengė trijų dienų Japonijos Žygį. Tai buvo pirmasis keletą dienų trunkantis žygis, organizuotas Japonijoje. Tai buvo labai svarbus laimėjimas, kuris reiškė, kad ateityje organizuojami tokie nekonkurenciniai žygiai nebeapsiribos vien tik Europos šalimis.

    1986 metai aštuonios steigiamosios nacionalinės narių organizacijos susitiko Olandijoje, kad aptartų galimybę suformuoti tam tikros struktūros tarptautinę žygeivių lygą. Tuo metu šalims atstovavo Japonija, Nyderlandai, Belgija, Šveicarija, Liuksemburgas, Austrija, Danija ir Airija. Šio susitikimo metu buvo nutarta suformuoti minėto pobūdžio lygą.

    Tokiu būdu Tarptautinė Žygių Lyga buvo patvirtina kaip oficiali organizacija 1987 metais Tokijuje, Japonijoje.
    Nuo to laiko narių skaičius šioje lygoje nuolat augo, ir šiuo metu yra 25:

    Šalys narės:

    Airija

    Australija

    Austrija

    Belgija

    Čekija

    Danija

    Didžioji Britanija

    Italija

    Ispanija

    Izraelis

    Japonija

    JAV


    Kinija

    Pietų Korėja

    Liuksemburgas

    Naujoji Zelandija

    Nyderlandai

    Norvegija

    Prancūzija

    Suomija

    Šveicarija

    Taivanis

     

    Vokietija

    Kaip tapti žygių lygos nariu:

    Yra du etapai, norint tapti lygos nariu. Pirmame etape šalis gali būti priimta kaip Žygio kandidatė, antrame etape ji priimama jau kaip Žygio narė.

    Kandidatų vertinimas reiškia tai, kad lygos atstovai turi įvertinti šalies žygio vietovę ir jos tinkamumą žygiavimui. Po to kiekvienas komisijos narys rašo pranešimą lygos vadovybei ir balsuoja dėl galimo kandidato priėmimo į narius kito susitikimo metu.

    Prieš pateikiant paraišką dėl priėmimo į kandidatus, šalies žygio organizavimo procedūros turi atitikti šiuos reikalavimus:

    –  žygis privalo būti nekonkurencinio tipo, trunkantis dvi ir daugiau dienų;
    –  trasos ilgis turi būti ne mažiau kaip 20 km kiekvienai žygio dienai;
    –  žygiavimas kiekvieną dieną turi prasidėti iš to paties punkto;
    –  prieš pateikdama prašymą dėl priėmimo, šalis jau turi būti rengusi tokio tipo žygius bent trejus metus;
    –  žygis turi būti gerai organizuotas, finansiškai patikimas ir įstatymiškai teisėtas;
    –  turi būti pateikti įrodymai dėl vietinės paramos iš visuomenės ir privataus sektoriaus pusės (įskaitant pakankamą vietinių žygeivių dalyvavimą).

    Jeigu šie kriterijai atitinka, žygio organizatoriai gali rašyti prašymą generaliniam sekretoriui dėl priėmimo į kandidatus. Smulkesnės detalės dėl narystės ir mokėjimo reikalavimų pateikiamos vėliau.

  • Žygio „Radvilų keliais“ medaliai ir diplomai

    „Bronzinis“ kryžius 1-4 žygiai „Sidabrinis“ kryžius 5-9 žygiai „Auksinis“ kryžius 10-14 žygių
    Logisto medalis (aversas) Logisto medalis (reversas)

    „eXtreme“ kryžius
    (nebeteikiamas!) 

    Logisto medalis (aversas)
    (nebeteikiamas!) 

    Logisto medalis (reversas)
    (nebeteikiamas!) 

    ŽYGIO ŽENKLELIAI IR MEDALIŲ MINIATŪROS:

    Ženklelis 2-4 metai Ženklelis 6-9 metai Ženklelis 11-14 metai Ženklelis 16-19 metai Ženklelis 21-24 metai Ženklelis 26-29 metai Ženklelis 31-34 metai Ženklelis 36-39 metai Ženklelis 41-44 metai
    2 – 4
    metai
    6 – 9
    metai
    11 – 14
    metai
    16 – 19
    metai
    21 – 24
    metai
    26 – 29
    metai
    31 – 34
    metai
    36 – 39
    metai
    41 – 44
    metai
    „Bronzinio“ kryžiaus miniatiūra „Sidabrinio“ kryžiaus miniatiūra „Auksinio“ kryžiaus miniatiūra

    ŽYGIO „RADVILŲ KELIAIS“ DIPLOMAI:


    2003 metų 4x30, 4x40, 4x50 km žygio diplomo pavizdys 2003 metų 2x200 km (eXtreme) žygio diplomo pavizdys
    Diplomai įteikaimi visiems žygio dalyviams pilnai įveikusiems pasirinktą atstumą bent vieną dieną!

    ŽYGIO „RADVILŲ KELIAIS“ APDOVANOJIMŲ STATUTAS (projektas):

    LIETUVOS KARIUOMENĖS SISTEMOS LYGMENS MEDALIŲ
    UŽ ŽYGĮ “ RADVILŲ KELIAIS “ STATUTAS
    (projektas)

    1.       Lietuvos kariuomenės sistemos medaliai už žygį „Radvilų keliais“ (toliau medaliai) yra Lietuvos kariuomenės sistemos lygmens apdovanojimai, kuriais apdovanojama už sėkmingai įvykdytą keturių dienų žygį.

    2.       Medaliais apdovanojami: tikrosios karo tarnybos kariai, aktyviojo ir individualiojo rezervo, dimisijos kariai ir civiliai tarnautojai, kitų struktūrų kariai bei tarnautojai, užsienio valstybių kariai, civiliai nuo 12 metų Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiai.

    3.       Žygio medalių sistema:

    –    individualus medalis (bronzos, sidabro, aukso);

    –    „Extreme“ individualus medalis;

    –    dviratininko medalis;

    –    grupės medalis (suvenyras).

    4.       Individualus medalis (bronzos) suteikiamas po pirmo sėkmingai įvykdyto 4×30; 4×40; 4×50 km. žygio:

    –    įveikus pagal amžių ir lytį nustatytą keturių dienų žygio atstumą;

    –    nepažeidus žygio taisyklių reikalavimų;

    –    sumokėjus medalio gamybos kainą.

    5.    Pakartotinai (po kiekvieno sėkmingai įvykdyto žygio) dalyvio apdovanojimas žymimas žygio ženkleliu, kurio viduryje yra arabiškas skaičius, žymintis praeitų žygių skaičių. Žygio medalis keisis kas 5 metai:

    –    po 5 žygio – sidabrinis,

    –    po 10 žygio – auksinis.

    Ženklelio averso spalva keisis kas 15 metų:

    –    2 – 15 metai – raudona,

    –    16 – 30 metai – mėlyna,

    –    31 ir daugiau metų – juoda, o kraštai kas 5 metai, kaip ir
    medalio.

    Žygio ženklelis segamas medalio juostelės viduryje.

    6. „Extreme “ individualus medalis suteikiamas po pirmo sėkmingai įvykdyto 2×100 žygio. Teikiamas tik vieną sykį.

    7.        Dviratininko medalis yra įsigyjamas kaip atminimo suvenyras, sėkmingai įvykdžius žygį dviračiu. Teikiamas tik vieną sykį. Jis prie karinės uniformos nesegamas.

    8.       Grupės medalis (suvenyras) yra įsigyjamas kaip atminimo suvenyras, jį gali įsigyti kiekvienas žygio dalyvis, žygio rėmėjas ir t.t.

    9.       Individualų ir “ Extreme “ individualų medalį bei diplomą iškilmingoje aplinkoje įteikia Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgalioti asmenys pasibaigus keturių dienų žygiui.

    10.     Profesinės karo tarnybos, aktyviojo ir individualiojo rezervo, dimisijos kariai, turintys teisę nešioti karinę uniformą, medalius nešioja tik prie išeiginės uniformos, o prie kasdieninės ir vakarinės uniformos – jų simbolius. Privalomosios tarnybos kariai, savanoriai, šauliai – prie lauko uniformos.

    Medaliai prie išeiginės uniformos segami kairėje pusėje taip, kad medalių apačia būtų 3 mm virš kišenės antkišenio sagos ties jos viduriu, apdovanojimų vyresniškumo tvarka. Prie lauko uniformos taip pat, tik medalių apačia turi būti 3 mm
    virš kišenės antkišenio.

    Prie kasdieninės uniformos segama juostelė lygiagrečiai su kairės kišenės antkišeniu, ties atskaitos linijos viduriu, 3 mm virš
    antkišenio.

    Medalių miniatiūra nešiojama prie vakarinės uniformos kairėje krūtinės pusėje švarko atlape, kad kaspino ar plokštelės viršus pažasties aukštyje sudarytų horizontalią liniją.

    Aktyviojo ir individualiojo rezervo, dimisijos kariai bei civiliai dėvėdami civilinę aprangą medalius sega kairiajame švarko atlape, maždaug toje vietoje kaip ir prie karinės išeiginės uniformos, o medalių miniatiūra gali būti nešiojama prie frako ar smokingo per valstybines šventes ar KAM įsakymu nustatytuose renginiuose. Ji segama taip pat kaip ir prie karių vakarinės uniformos.


    „KESTUTAIČIŲ ŽYGIO“ MEDALIS (2009 metai)

    Visi dalyviai gaus žygio diplomus kurie pažymės dalyvavimo ir apdovanojimų tęstinumą (3-as, 5-as ar tarkim 9-as sėkmingas žygis ir t.t.)!
    LDK Kęstučio medalis

    Taip pat gaminami suvenyriniai žygio medaliai / monetos su LDK Kęstučio atvaizdu, kurias galės į kolekcijas įsigyti pageidaujantys žygio dalyviai. Medalių užsakyta 300 vnt, tad visiems pageidaujantiems gali neužtekti, todėl jie bus įteikiami pirmiau užsiregistravusiems ir užsisakiusiems. Suvenyrinio medalio kaina – 25 lt.

    Standartiniai žygio apdovanojimai – Radvilų kryžiai bus teikiami pagal galimybes ir likučius juos užsisakiusiems ankstesniais metais, bet nefinišavusiems ir neapdovanotiems dalyviams.

  • Žygių himnasAthem of the walk

    Jei pasiryžai tu, žmogau,
    Išgirsk šiandieną maršo ritmą,
    Pakelki galvą kuo aukščiau,
    Didingus protėvių kelius išvyski.

    Ne kartą skausmas pasitiks,
    Alsuos į veidą abejonės.
    Bet nesustok! Nė negalvok!
    „Ne man šita kelionė!“

    Atšals tas ryžtas, šilumos tetrokši,
    Tuomet skambės tai lyg malda:
    „Mergyt, ir klupdamas kartosiu,
    Myliu Tėvynę ir Tave!“

    Didžiulės valios pastangom
    Rytoj tu vėl startuosi.
    Sulinkus keliams, mintyse
    Visus šventuosius atkartosi.

    Tačiau tikėk, išauš akimirka,
    Kai nebejausi skausmo.
    Tada išvysi širdimi:
    Garbė verta kiekvieno žingsnio!

    If you are ready, fellow,

    Let’s hear today the rhythm of march,

    Rise up your head,

    And see the lofty roads of forefather.

    Once and again the pain will meet you,

    You’ll face with doubts.

    Don’t even thought give in!

    Don`t STOP!!!

    Resolve will cool,

    And then will sound it like a blessing:

    “My girl, if stumble I`ll repeat

    I love my Motherland and You!”

    Only volition forces you

    Tomorrow start again,

    Then your knees buckle

    All saints you’ll mentally repeat.

    But trust the moment will become

    Then you won’t feel the pain.

    And then your heart will see:

    Each step was worth this honour!

  • Oi neverk, motušėle

    Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

    Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
    Eis ginti brangiosios tėvynės,
    Kad parvirtęs kaip ąžuolas girių puikus
    Lauks teismo dienos paskutinės.

    Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
    Kad laužo užrūstintas vėjas.
    Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
    Antros neišmels apgailėjęs.

    Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
    Jie mylimą Lietuvą gina
    Kam nusviro galva, tam dangaus angelai,
    Vainiką iš deimantų pina.

    Daugel krito sūnų, kaip tų lapų rudens
    Baltveidės oi verks, nes mylėjo !
    Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
    Kiek priešų ten kraujo tekėjo.

    Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
    Ir priešų sulaužė puikybę:
    Už devynias mares, už tamsiuosius miškus
    Išvarė kryžiuočių galybę.

    Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
    Kai duobę kareiviai ten kase:
    Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
    O viešpats jų priglaudė dvasią.

    Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
    Eis ginti brangiosios tėvynės !
    Kad pavirtęs kaip ąžuolas giriu puikus
    Lauks teismo dienos paskutinės.


  • Palinko liepa

    Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

    Palinko liepa šalia kelio,
    Pravirko motina sena:
    Sūneli, Tėvynė tave šaukia,
    Ir vėl bus laisva Lietuva.

    O jeigu teks man iškeliauti
    Iš šios žemelės mylimos,
    Mergaite, tu manęs neverki,
    Aš vėl sugrįšiu pas tave.

    O jeigu žūsiu už Tėvynę
    Nuo priešo budelio rankos,
    Mergaite, ir mirdamas kartosiu:
    Myliu Tėvynę ir tave.

    Laukais pavasaris jau eina,
    Lakštutė čiulba vakarais,
    Mergaite, papuoški mano kapą
    Baltais akacijų žiedais.

    Geltona, žalia ir raudona –
    Tai mūs trispalvė vėliava:
    Kovokim už Tėvynę, broliai,
    Ir vėl bus laisva Lietuva !

    Motule, leisk man prisiskinti
    Baltų akacijų žiedų –
    Papuošiu jais mylimojo kapą,
    Kad jam ilsėtis būt ramu !



Į viršų