Tau, sesute, puikios gėlės,
O man – kardas prie šalies;
Tau akis plaus ašarėlės,
Man gaisrai kelius nušvies.

Tau rymoti – manęs laukti,
Man kovoti mirtinai,
Gal sulauksi manęs jauno,
Jei neslėgs šalti kapai.

O jei žūsiu už Tėvynę,
Brangią žemę Lietuvos,
Tai žvaigždutė vakarinė,
Pas mane tave atves.

Ant smėlėto mano kapo
Prisodinki daug gėlių,
O kad jos gražiai žydėtų,
Palaistyk jas vandenėliu.