Sveiki,

Vakar grįžome iš Lietuvos žygeivių festivalio – gražios kasmetinės šventės, kur susirenka bendruomenės aktyviausi, kartu linksminasi, būna įvertinti ir apdovanojami geriausi žygeiviai ir t.t. Bet… kaip sakoma nėra namų be dūmų. Prieš kelis metus teko rašyti apie drastišką “medalių nupiginimą“, vertės devalvavimą, o jau nuo praeitų metų kirbėjo mintis išsakyti prieštaravimus dėl “orinių kilometrų”, bet vis atsidėliodavo. Tačiau po paskutinių patirčių, pasikalbėjimų su žmonėmis nebegaliu nutylėti!

Kalba eina apie tai, kad kuo toliau tuo labiau įsibėgėja praktika dalinti diplomus kuriuose įrašomas FIKTYVUS kilometražas…Pvz. dalyvė X žygyje, kuriame MAKSIMALUS ĮMANOMAS PRAEITI atstumas yra 38 km, gauna diplomą su įrašytu skaičiumi 52… mat iš vakaro padėjo žymėti trasą ir pavaikščiojo daugiau… O dalyvis Y pasiklydo trasoje, kažkurias vietas praėjo 2 kartus, pasibėdavojo organizatoriams ir gauna diplomą su skaičiumi 105, nors Festivalyje oficialiai įmanoma maksimaliai nueiti 2×40 km, t.y. 80 sumoje… :/

Tai iš principo absurdiška ir nesąžininga! Jeigu visuotinai sutarta, kad bėgimo maratonas yra 42 km 195 m, tai jį nubėgusiems žmonėms, apdovanojant juos neduodami diplomai už 50 ar 75 km… Ir visiškai nesvarbu ar tu lakstytum tą maratoną pirmyn atgal kelis kartus, aplinkeliais ar būtum šiaip tiesiog super fainas pažįstamas ar draugas! Mūsų atveju gaunasi, visi suskaičiavo ir matė, kad per praėjusius įskaitinius metus, žmogus dalyvavęs visuose žygiuose, ėjęs maksimumą kilometrų galėjo surinkti sumoje 730 įskaitinių kilometrų, bet įvertinant aukščiau minėtą “zbitką” su “kitokiu” diplomu, gaunasi, kad ta mergina surinko 744 😀 Tai kodėl Dainius, o ne ji tapo metų žygeivę. Juk ji surinko daugiau nei buvo įmanoma per metus 😀 Cirkas…

Bet šie pavyzdžiai, dar tarkim “gėlytės”, tiksliau mažos piktžolės, kurios su laiku tik auga ir bujoja. Bėga metai ir per ilgesnį laiko tarpą tokios “smulkmenos” gana kardinaliai iškreipia visą bendrų ĮSKAITINIŲ kilometrų skaičiavimo sistemą, sąžiningumo ir dalyvių lygiavertiškumo principus. Tačiau daug daug blogiau yra kitas “stebuklas” – duoti pvz. diplomus su įrašytais 200 km žmonėms, kurie prisidėjo prie eXtreme organizavimo, aptarnavo trasas, tačiau realiai NIEKADA nedalyvavo, nei kiek nėjo kaip žygeiviai!! Ir tuomet, anų metų festivalio metu, kaip buvo pradėti kviesti asmenys, daugeliui senų žygeivių, bendruomenės aktyvo, kurie vienas kitą puikiai pažįsta po 10 metų ir daugiau, bene pirmą kartą matomi akyse… ir jiems įteikiami “varinio žygeivio” vardai ir sertifikatai už… 1459 ir pan km… Tuomet beliko pūsti iš nuostabos akis ir suprasti kad tai jau “taurės perpildymas” :/

Diplomas

Visi supranta ir gerbia žmones, kurie savo darbu, žiniomis, laiku, pinigais ir įranga prisideda prie sunkaus organizacinio darbo, kad šie šaunūs renginiai įvyktų. Taip, juos reikia įvertinti ir branginti. Bet nesuplakti į vieną vietą su žmonėmis, liejančiais prakaitą ir kraują trasose! Reikalingas atskiras, tarkim bendrinis Asociacijos diplomas / medalis už logistiką, dar kažkokios padėkos ar apdovanojimai, paskatinimai, kaip kažkada buvo “Radvilų žygyje”. Bet ne iš piršto laužti tūkstančiai kilometrų ir žygeivio vardai… Nes tokie dalykai labai greitai visai sugriaus apdovanojimų sistemą, nes žmonės nusivils ir nebetikės to prasme ir verte! Kam eiti, kankintis 5 metus, pūsles trintis daugybėje renginių, kol surinksi 1000 km, jei gali papilstyti vandenuką trąsoje ir gautu tą patį…?! 🙁

O šiaip, turiu pasiūlymą – kitą kartą pagalbininkams ir šiaip personoms “arčiau olimpo” iškart už bet kurį renginuką išrašykit diplomus su gražiu skaičiumi, pvz.: 12500 km, išduokit “Lietuvos žygeivio – veterano” ženkliukus ir nebereiks juokint bendruomenės po truputį. Visi žinos kas yra kas ir nebekreips dėmesio, galės susikoncentruoti tik į tuos, kas daug ir sąžiningai renka savo kilometrus, kad ir tik po 20 per kartą…